Atpažįstant Dievo balsą // Išmokite Jį pasitiktiPavyzdys

Kaip pučia vėjas (ir neša ramybę)

Štai ką išgirdome iš Šventosios Dvasios ir, kas yra skirta jums:

Tu jau ilgą laiką girdi mano balsą. Tu mane atpažinai dar prieš tai, kai sužinojai, jog tai Aš. Tai buvo paguodos balsas, kai buvai išsigandęs, užtikrintumo balsas, kai buvai susirūpinęs. Tai buvo kaip balzamas žaizdai, žodžiai, kurie nebuvo žodžiais — artumo balsas, balsas, kuris yra dalis tavęs. Kaip gali neatsiliepti vėjui, kai jis pučia tau į veidą? Kaip gali nejausti meilės alsavimo ant savo odos?

Aš – tyliųjų balsas, balsas tų, kurie gieda. Aš esu ramumos balsas ir audros balsas. Aš pakeliu nuvargusius, palaikau tuos, kurie eina pirmyn, eina, matydami mano veidą. Eidami, jie laiko ištiesę rankas. Jie gali kopti, bet nesuklumpa. 

Nes šis gyvenimas nėra tas, kuris atneša sunaikinimą į tavo širdį. Ne, tai neįmanoma. Skausmas, ašaros, nusiaubimas ateina tada, kai tamsa skleidžia niokojimą, o ramybė dar tik turi ateiti. Mano Sūnus atneša ramybę. Vėjas padengia kraštą. Nes, norint atnešti ramybę, reikia daugiau nei vien tik drąsos, pasitikėjimo, sunkaus darbo. Vėjas, kurį jauti ir kuriuo seki, neša savyje sudedamąsias ramybės dalis. Sūnau, dukra, tu mane pažįsti. Tu gali nešti ramybę sau, kitiems ir tave supančiam pasauliui, nes tu gali atsiliepti į tai, kas yra žymiai tikriau už viską, ką matai.

Tu pajautei vėją. Tu pajautei tavyje alsuojančią mano dvasią. Tu klausei Jos, žinodamas, kad Ji yra Globėja, Patarėja visais reikalais. Aš noriu dabar padėti tau geriau mane atpažinti. Noriu sukelti tau norą trokšti manęs. Bet palieku tai tau. Leisiu tau nuspręsti ar nori žengti giliau į tavo meilę man. Nes vėjo stiprumas keičiasi, bet jis tavęs nepaliks. Jis tave pakels ir neš, jeigu tik jam leisi.

Taigi, tau yra darbo. Yra pasirinkimas eiti pirmyn į gilumą, kurioje tau daugiau atskleisiu, kas Aš esu. Tik tu ir Aš, supranti? Šiuo metu esi čia, su manimi, tavo siela gyvena mano dvasia, esančia tavyje. Ir tu augi savo tikrume, meilėje ir pasitikėjime manimi. Kiekvienu pasirinkimu mane girdėti. Kiekvienu pasirinkimu manęs siekti. Kiekvienu paklusnumu ištiestomis rankomis bei atvira širdimi ir ėjimu pirmyn, taip, ėjimu. Tu kopi, eini bei paklūsti ir jauti vėją savo veidu bei vėjo šnabždesį savo sieloje. 

Tu mane pažįsti. Tu mane pažįsti. Aš noriu, kad pažintum mane dar geriau. 

Pratimas:

Mes žūtbūt norime bent truputį ramybės. Tiesa?  

Mūsų laikais, mūsų įtemptame gyvenime, pasaulyje, kuriame pašėlęs tempas, ramybė yra tokia reta.

Bet štai, kas yra būdinga ramybei . . . mes negalime jos ieškoti ir pasiekti patys. Mes negalime patys kažką daryti ir sulaukti ramybės. Tai – ne ta ramybė, kurios mums reikia. Netikra ramybė . . . mūsų širdyse. Viskas vyksta ne taip, nepaisant to, ką rašo saviugdos knygos.

Taigi, nesiremkime visuomenės nuostatomis ir eikime kitu keliu.

Vietoj to, kad . . . ieškotume pačios ramybės, . . .pradėkime daugiau ieškoti Dievo. Išmokime daugiau priimti Dievą, kad Jo ramybė taptų mūsų ramybe . . . pačiame mūsų užimtumo įkarštyje.

Susitelkime ties tuo, kaip šiandien pajusti ir pažinti Šventosios Dvasios veikimą mumyse, Dievo alsavimą mumyse.

Taigi turime pasirinkimą. Jūs turite pasirinkimą.

Eiti pirmyn. Arba pasilikti ten, kur esate. Eiti gilyn. Arba pasilikti ten, kur yra saugu.

Arba kovoti dėl to, kad viską kontroliuotumėte.

Kiekvieną akimirką priimate sprendimą  . . . ar būti Jo ir savo artume, ar ne.

Kelias minutes pabūkite tyloje ir nukreipkite savo širdį ir protą į Dievą. Tai, kaip Jis šiuo metu kalbės, gali skirtis nuo to, kaip sau tai įsivaizduojate . . . Galų gale, Jis yra kupinas staigmenų ir tai, kaip įprasta, yra tik pradžia. . . 

„Vėjas tave pakels ir neš, jeigu tik jam leisi.“

Jėzau, ateik . . .