Pasitikėjimas, veikimas ir poilsisPavyzdys

Pasitikėjimas, skubėjimas ir poilsis

Žodis „skubėjimas“ šiais laikais yra, tikriausia, vienas populiariausių terminų versle. „Shark Tank“  investuotojai spaudžia verslininkus „skubėti“, kad turėtų didesnes pajamas. Atrodo, kad visi dirba „pusiau skubėdami“, praleisdami darbe nuo 9 iki 5 vakaro. Tačiau ką Biblija byloja apie mūsų skubumą? Viena vertus, Raštas aiškiai mini sunkaus darbo rezultatus. Laiške kolosiečiams 3, 23 yra įsakoma „ką tik darytumėte, darykite iš širdies“. Tačiau nors ir krikščionys gali prisijungti prie kultūros švenčių, susijusių su sunkiu darbu, mes taip pat turėtume kovoti dėl Biblijos tiesos, teigiančios, kad Dievas, o ne mes, teikia darbo vaisius (Įst 8, 17-18). Mes, kaip krikščionys, turime priimti slegiančią įtampą tarp sunkaus darbo ir pasitikėjimo Dievu, kad atrastume tikrąjį poilsį.

Jozuės knygos 6 skyriuje yra pateikiamas puikus atvejo tyrimas, ką reiškia priimti tokią įtampą. Kol izraelitams vadovavo Jozuė, vesdamas juos į Pažadėtąją žemę, jie pateko į didžiulę aklavietę: iš pažiūros neįveikiamą Jericho miestą. Kaip Jozuė 6, 2 eilutėje rašo, „Viešpats Jozuei tarė: „Štai atiduosiu į tavo rankas Jerichą, jo karalių ir užgrūdintus vyrus““, tačiau užuot suteikęs Jozuei ir izraelitams antgamtines jėgas ir sugebėjimus užimti miestą be jokios pagalbos, Dievas pareikalauja, jog jie pilnai pasitikėtu Juo. Dievas nurodė Jozuei vadovauti izraelitams septynių dienų žygyje aplink Jerichą, viską užbaigiant su ausis gluminančiu šūksniu prie miesto sienų. 

Kaip ir daugelis kitų atvejų istorijoje, Dievas pasirinko naudoti “netikusius pasaulio dalykus, kad gėdytų išminčius.“ Užuot leidęs Jozuei ir izraelitams laimėti mūšį savo jėgomis, Dievas pateikė planą kaip užtikrinti, kad Jis gautų šlovę. Prieš suteikdamas izraelitams pergalę, Dievas paprašė pasitikėti Juo. Jozuė tai padarė nė nemirktelėjus. Izraelitai pasitikėjo Dievo planu. Tuomet jie suskubo: žygiuodami, pūsdami trimitus ir šaukdami, kol Jericho sienos sugriuvo. 

Žinoma, Jericho sienos nesugriuvo vien dėl to, kad izraelitai žygiavo, šaukė ir skubėjo. Tai Dievas padarė. Ir būtent todėl manau, kad Dievas norėjo, kad izraelitai ir mes tai pamatytume. Mūsų sunkus darbas yra geras dalykas! Tačiau tikėjimas, jog skubėjimas nulemia darbo rezultatus, būtų tas pats, kaip izraelitų tikėjimas, kad šaukimas pavertė nesunaikinamą tvirtovę griuvėsiais.

Kaip mums parodė Jozuė ir izraelitai, mes neturėtume stengtis išspręsti slegiančios įtampos tarp pasitikėjimo ir skubėjimo; vietoj to, turėtume susidurti su ja. Šios idėjos neprieštarauja vienas kitai, jos skirtos būti kartu. Bet kaip Saliamonas dalijasi įžvalgomis Patarlių 16 skyriuje, egzistuoja nuoseklumas tarp pasitikėjimo ir veikimo, kuris pagarbina Viešpatį ir suteikia mums tikrąjį poilsį. Būtent į tą perėjimą mes gilinsimės ateinančias tris dienas.