Santykių pradžia su JėzumiPavyzdys

"Taisyklės prieš santykius"

Jeigu pabandytumėte greitai surasti krikščionybės apibrėžimą, greičiausiai rastumėte kažką apie "sekimą Jėzaus mokymu". Ir tai tiesa - krikščionybė yra sekimas Jėzaus mokymu. Bėda ta, kad dauguma žmonių "Jėzaus sekimo" idėją paverčia "taisyklių sekimu", o tai nėra esmė.

Biblijos pasakojimas aiškiai sako, kad Jėzaus pažinimo esmė yra santykiai, o ne taisyklės. Pradėję tyrinėti, ką Dievas mums pasakoja apie save Biblijoje, suvoksite, kad svarbiausias dalykas yra santykiai su Juo, pagrįsti meile ir atsidavimu.

Taigi pasakymas, kad pagrindinė krikščionybės idėja yra sekti mokymo nurodymais yra tarsi sakymas, kad pagrindinė santuokos idėja yra dalytis savo namų ūkio sąskaitomis. Ne visai tai, ko tikimės iš nuostabaus pasakojimo apie meilę!

Šis santykių ir taisyklių supriešinimas yra didžiulis skirtumas, kuris išskiria krikščionybę iš kitų religijų. Kai dauguma religijų moko, kad "būti gerais" įmanoma per nustatytas apeigas ir darbus bei tvirtus įsitikinimus, krikščionybėje viskas prasideda visai kitaip.

Nuo pat ankstyviausių laikų Jėzaus pasekėjai nebuvo žinomi iš taisyklių laikymosi ir "buvimo gerais". Vienintelis, ir vertas paminėti aspektas, buvo tas, kad juos iš kitų išskyręs dalykas tebuvo tikrovė, kad jie "buvo kartu su Jėzumi" (Apd. 4:13). Ne tai, kad jie pripažino Jėzų, ne tai, kad jie laikėsi Jėzaus įsteigtos elgesio sistemos, bet tai, kad jie buvo "kartu" su Jėzumi.

Buvimas su Jėzumi yra tai, kas pavertė Biblijoje vadinamus "nemokytus, paprastus vyrus" į narsius, drąsius lyderius. Ir tai yra ta pati mums siūloma tikrovė, kai Jėzus pakviečia mus bendrystei: būti "kartu su Juo"