Dievo karalystės santykiai – Planas santuokai, pasimatymams ir vienišumuiPavyzdys

Santuoka

Pradžioje Dievas suteikė žmonijai viską, ko tik ji galėjo panorėti. Visas sukurtas pasaulis buvo sutvertas, kad juo mėgautumėmės. Kiekvienu poreikiu buvo pasirūpinta. Dievo kūrinijos vainiku buvo žmonija. Poreikis priklausyti bendruomenei buvo patenkintas sutvėrus kitus žmones: „Negera žmogui būti vienam.“

Viskas prasidėjo nuo nuostabios dovanos – santuokos; gyvenimo trukmės vyro ir moters sąjungos, kurioje seksu – dar viena nuostabia Dievo dovana – galima mėgautis laisvai ir intymiai, be jokio gėdos ar kaltės jausmo. 

Dievas yra meilė ir mes tą žinome dėka viso to, ką Jis daro.

Giesmių giesmės knygoje žodis „meilė“, „mylimasis“ ar „mylimoji“ yra kartojami daugybę kartų. Visa knyga pasakoja apie romantišką mylimojo ir jo mylimosios meilę. Jie yra apimti meilės vienas kitam. Mylimoji sako, kad ji „serga meile“.

Knygoje yra atvirų fizinės ir erotinės meilės elementų. Abu įsimylėjėliai apibūdina savo santuokos partnerio fizinį grožį. Kaip išsireiškė vienas Biblijos komentatorius: „Giesmių giesmė yra ilga, lyrinė poema apie erotinę meilę ir seksualinį potraukį – poema, kurioje kūnas yra troškimo ir pasigėrėjimo šaltinio objektas, o įsimylėjėliai įsitraukia į nuolatinį seksualinio pasitenkinimo ieškojimų ir atradimų žaidimą.“ Tačiau jų meilė yra kažkas gilesnio nei tik fiziniai ir erotiniai žaidimai. Mylimoji sako: „Toks mano mylimasis, toks mano numylėtinis!“. Santuokoje nėra nieko geresnio, kaip šalia turėti žmogų, kuris tuo pačiu yra tavo partneris, tavo mylimasis ir tavo geriausias draugas. Mylimoji sako: „Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos!“ (Giesmių giesmės 8:6). Dievo troškimas Jo tautai yra toks pats, kaip ir ši mintis apie meilę tarp vyro ir žmonos. 

Laiške efeziečiams atrandame, kad abipusė pagarba yra raktas į laimingą santuoką. Pagrindiniai žodžiai 5 skyriaus 21–33 eilutėse yra „gerbti“, „mylėti“ ir „paklusti“. Bendroji šios dalies antraštė yra „dėl Kristaus baimės“. 

Žodis „pakluskite“ skiriasi nuo žodžių „būkite klusnios“ (Efeziečiams 5:22). Paklusnumas yra laisvanoriškas nuolaidžiavimas meilėje. Tai gražus bruožas ir, kaip yra aišku iš bendrosios antraštės „Pakluskite vieni kitiems“, Paulius tikisi abipusio paklusnumo. Toks mokymas pirmojo amžiaus kultūroje būtų revoliucine koncepcija. Pagarba yra raktas į gerus santykius tarp lyčių. 

Mums šiandien perskaičius šias ištraukas, tegul Dievas suteikia mums Šventosios Dvasios, kad visuose savo santykiuose, nepaisant to, ar esame susituokę, susižadėję, ar vieniši, galėtume mėgdžioti Jėzų Kristų.